Būdamas da vaikigalis, daug laiko leidau padėdamas tėvui ir dzieduliui. Jie statė dalykus savo rankom. Tada to nesupratau, bet tai buvo pamokos kurias supratau net po 20 metų.

Baigęs mokslus, pradėjau statyt virtualius dalykus ir iš to pragyvent. Daug vėliau, jau kap visų tų meistrų mano gyvenime neliko, atradau darbą rankom su mediena antrą kartą. Supratau kad kažko man trūko tam virtualiam statyme.

Svarbus momentas mano kelionėj su mediena buvo prieš kelis metus, kap insikraustiau in naują butą be baldų. Nusprendiau, kad pasidarysiu. Ir pasidariau: lentynas, staliuką, lovą.

Supratau kad kurt kažką iš medžio man yra malonumas. Tas procesas atrodė kur kas arčiau realaus pasaulio nei tas kurio rezultatus galėjau matyt tik ekrane.

Baldo kurimą dažnai pradedu nuo mįslės. Jos sprendimas tai pusiausvyros tarp praktiškumo, estetikos ir ilgaamžiškumo paieška. Paieškos rezultatas - sutvertas iš medžio daiktas.